- sermėgius
- sermė̃gius, -ė smob. (2) DŽ, NdŽ 1. kas vilki sermėga: Ar nepasidėsi tu savo sermėgą: matai, kad reikia padėt užkelt medį, sermė̃giau?! VšR. 2. prasčiokas žmogus, kaimietis: Už sermė̃giaus netekėsiu Lkš. Tais takais tiktai sermėgiai per vargus, išblyškę bręda V.Kudir. Tą dieną nabašninkės kambarys stovėjo visiems atdaras: lankė ją ponai, ponios, sermėgiai, sodiečiai ir elgetos LzP. Atsirado šviesuomenė, išėjusi iš sermėgių rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.